Geras klausimas. Tik kas pateiks į jį atsakymą? Niekas, tiktai aš, tiktai lietus, tik saulė. Vėjas, kedenantis beržo lapus. Vakaro šviesa, tyliai kuždanti į tavo labradoritinę palangę. Tavo malachitinė akių gelmė darniai žaidžia su labradoritiniu minties spindesiu, tu valgai raugintus agurkus ir pomidorus. Jeigu nori nuvažiuoti į Palangą, daryk tą dabar, nestabdyk, jau vėlu.

Ir taip ir anaip bus gerai, kaip pasakysi taip tiks, kaip nepasakysi taip netiks, ir čia ir šen ir ten ir dar kažkur, visur einu kartu su tavimi, o tu eini kartu su manimi ir mes einam kartu, saulės nutviekstu taku. O, kaip gražiai groja muzika, kaip iškiliai gieda paukšteliai, kaip gražiai čiurlena upelis. Įsiklausyk į jo skambesį. Ar tu girdi ryto natas, ar tu girdi pučiantį vėją, ar tu girdi saulės žaismą, ar tu matai, kad pievoje vaikai žaidžia? Tavo vaikai.

Išgerk kavos puodelį, pamatyk mėnulį, pamatyk penkias saulės natas ir Merkurijų. O kaip gera čia būti, kaip gera žaisti, dabar vakaras, dabar naktis, dabar rytas. Ruduo dabar, dabar pavasario saulės tekėjimas. Išgerk kavos puodelį, nueik į arbatinę, nusipirk paskaityti gerą knygą. Nieko neveik, o tik kažką veik ir būk savimi nebūdamas savimi. Aš esu tavimi, kuomet tu esi manimi ir mes kartu esame jais, kai tuo tarpu jie yra mumis.

Negrūmok, o žydras dangau tu be debesų, žmogau be blusų. Tu esi mano draugas ir mano išganymas, kurio nebėra, bet kuris buvo ir kuris dar bus, jeigu tik tu šiame pasaulyje dar būsi. Ateik greičiau, jau atvažiuoja traukinys, kuris veš mus į Veneciją. Kraukis lagaminus, dėkis viską ir keliausime jau ten, kur turime keliauti. Šis maršrutas yra labai ilgas, daug ilgesnis, negu tu galvoji. Taigi taip. Ateik čia greičiau, ko ten žiopsai. Ė, žioply, negalvok, kad lauksiu visą gyvenimą! Taip taip, tu, ūsotas senas išpampęs ir perkaręs diede!